Tatuiruotė

Žodis ‘tattoo’, vartojamas kaip tarptautinis terminas, turkiškai vartojamas kaip „dövme“. Manoma, kad tatuiruočių tradicija gyvuoja nuo seniausių laikų. Tai – ant žmogaus odos piešiami ar rašomi vaizdai ir simboliai, kurie išlieka visam gyvenimui. Tatuiruočių istorija tarp tiurkų Tiurkų klajoklių gyvenime buvo įprasta vasaros ir žiemos ganyklose ženklinti gyvulius specialiais simboliais, vadinamais „dökün“, „dövme“ arba „döğme“. Taip buvo išvengiamas skirtingų genčių gyvulių susimaišymas. Šie ženklai, tiurkų bendruomenėse vadinti „tamga“ arba „damga“, turėjo ypatingą reikšmę. Kiekviena gentis ar net atskiros jų grupės turėjo savo unikalius simbolius, kurie buvo naudojami ne tik gyvuliams, bet ir prekėms bei vėliavoms žymėti. Ilgainiui tradiciniai raštai tapo populiarūs tarp jaunimo, o tatuiruočių meistrai itin paklausūs. Dėl to daugelis žmonių rinkosi tatuiruotes, sukurtas turkų dizainerių

Tatuiravimui buvo naudojami suodžių, indigo, motinos pieno, rašalo, skysčio, cinko-karbonato mišiniai, rečiau – avių ar karvių pienas. Be estetinių sumetimų, tatuiruotės turėjo ir apsauginę bei simbolinę reikšmę: jos buvo daromos siekiant apsisaugoti nuo blogos akies, kaip talismanai, siekiant vaisingumo ar išreikšti priklausymą bendruomenei. Kai kuriose Anatolijos vietovėse tatuiruotės tapo tradiciniu ženklu, išskiriančiu tam tikras bendruomenes iš kitų